Sprogimas

Gamtos ir žmogaus darnos link: socialinio teisingumo klausimas

 

Lietuvoje retai išgirstame siejant sąvokas „darni plėtra“ ir „socialinis darbas“, o pati socialinio darbo profesija tebėra susiaurinama iki kasdienių buitinių funkcijų. Prisidėdami prie autentiško socialinio darbo vaidmens, – kaip bendruomenę įgalinančio ir jos vystymąsi skatinančio, – reabilitavimo, pakalbinome Švedijos Javlės universiteto socialinio darbo ir kriminologijos katedros profesorių KOMALSINGHĄ RAMBAREE.

Vaikų fizinės traumos neretai tampa psichologiniais sunkumais

 

Ne tik patyčios, tėvų ar bendraamžių spaudimas, stresas mokykloje, bet ir po aktyvios fizinės veiklos patirta trauma, pasak vaikų ir paauglių psichiatrijos gydytojos rezidentės Godos Traidaraitės, yra psichologinė trauma, kurią patiria vaikai ir paaugliai, rašoma pranešime žiniasklaidai. O pasak sporto medicinos gydytojo Gedimino Tankevičiaus, ir profesionalius sportininkus, ir pradedančiuosius fizinės traumos dažniausiai ištinka dėl neatsargumo. Tai ypač aktualu dabar, kai vaikai daugiau laiko leidžia pasyviai.

Autistas Tomas: gyvenau ne šiame, o asmeniniame fantazijų pasaulyje

 

Lietuvoje autizmo atvejų kasmet užfiksuojama vis daugiau. Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Aspergerio sindromą turintis Tomas Eicher-Lorka šiandien gyvena pilnavertį gyvenimą, nors, anot vaikino, problemos kamavusios jį vaikystėje niekur neišnyko, tačiau progresą padėjo pasiekti sunkus darbas.

Neuromokslininkė U. Neniškytė: Autizmas ne liga, o ugdymo iššūkis

Balandžio 2 d. minime Autizmo supratimo dieną. Autizmo spektro sutrikimas – tai smegenų vystymosi nukrypimas, kuris pasireiškia socialinių įgūdžių trūkumu arba pastebimu šių įgūdžių vystymosi sulėtėjimu. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus. Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys gali turėti, bet gali ir neturėti psichinių sutrikimų.

Tarsi sergėtų tiesos vartus

Jakub Błaszczykowski (Jakubas Blaščikovskis, g. 1985) – gerai žinomas visiems futbolo gerbėjams. Gimtojoje Lenkijoje jis tiesiog mylimas. Ne vien dėl pasiekimų sporte, bet ir dėl asmeninės gyvenimo istorijos bei laikysenos. Apie šį neeilinį futbolininką vasario mėnesį Michało Okońskio straipsnį publikavo katalikiškas savaitraštis „Tygodnik Powszechny“ Redakcijai ir autoriui maloniai leidus, tekstą į lietuvių kalbą išvertė Emilija Karčevska.

Vyras, žaidžiantis iš visos širdies, galima sakyti, kad jis žaidžia taip, tarsi sergėtų tiesos vartus... – apie vieną futbolo žaidėją rašė Ota Pavel. Gaila, kad jis nepažinojo Błaszczykowskio, kuris ne tik taip žaidžia, bet taip ir gyvena.

Agresija ir smurtas (II)

 

Tęsiame pokalbį apie smurtą. Ar yra visuomenių be smurto? Deja, tokios visuomenės nėra. Galima tik kalbėti apie didesnį ar mažesnį smurto paplitimą. Nustatyta, kad matomas visuomenėje smurtas yra tik nedidelė smurto ledkalnio, nematomos dalies, apraiška. Kuo didesnė ši dalis, tuo daugiau smurto aplinkoje.

Patagonija – vėjų ir ledynų žemė

 

Apie Patagoniją pirmą kartą sužinojau vaikystėje, skaitydama Žiulio Verno „Kapitono Granto vaikus“: į atmintį įstrigo didžiulis Patagonijos paukštis kondoras, nešantis berniuką aukštyn į snieguotus kalnus. Nuo tada Patagonija man tapo svajone, mistika, fantazija – nepasiekiamybės simboliu.

Lietuvos žydų bendruomenė: rodoma nepagarba geto kalinių skausmui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB) šokiravo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) 2019-03-27, dieną prieš vienos žiauriausių Kauno geto „vaikų akcijos“ minėjimą,  publikuotas, tikėtina sąmoningai vengiant atsakomybės, nepasirašytas „paaiškinimas“, kurio turinys ne tik atspindi bandymą pateisinti J. Noreikos veiksmus Antrojo Pasaulinio karo metais, bet ir turi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (LR BK) numatytos nusikalstamos veikos – Holokausto neigimo ar šiurkštaus menkinimo – bruožų. Pastebėtina, kad LR BK 1702 straipsnyje (Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas) numatyta ir juridinio asmens atsakomybė.

V. Landsbergis: „Gyvenimas – dovana. Gavai dovaną, tai kodėl turi ja bjaurėtis?“

 

Igno Staškevičiaus asmeninis tinklaraštis - tikras pokalbių lobynas. Jie - surašyti šnekamąja kalba, negludinti žurnalistinių rankų. Šie pokalbiai – natūralūs, jaukūs, besigilinantys į svarbiausius mums, kaip žmonėms, klausimus. Visai neseniai pasirodęs pokalbis su profesoriumi VYTAUTU LANDSBERGIU kalba apie tai, kaip galima būtų suprasti tiesą, kas yra kančia, kas yra estetinis pasigėrėjimas, apie ką (ne)galima kalbėti su vaikais, koks turėtų būti mokytojas. Ignas Staškevičius su profesoriumi kalbėjosi 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniuje dokumentiniam filmui „Absoliuti tiesa“. Siūlome šio pokalbio ištraukas. Visą pokalbį galite skaityti Igno Staškevičiaus tinkaraštyje Maratonolaukas

Teatrologė D. Šabasevičienė: „Mūsų teatras galėtų būti valstybės patarėjas“

Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Helsinkyje, po to ir Vienoje IX Tarptautinio teatro instituto kongrese 1961 metų birželį Suomijos Tarptautinio teatro instituto centro prezidentas Arvi Kivimaa pasiūlė kasmet minėti pasaulinę teatro dieną. Šis pasiūlymas, paremtas kitų Skandinavijos šalių, buvo entuziastingai priimtas. Nuo to laiko kovo 27 dieną (konferencijos „Tautų teatras“ atidarymo Paryžiuje 1962 metais diena) daugelyje kraštų Tarptautinio teatro instituto iniciatyva švenčiama Tarptautinė (arba Pasaulio) teatro diena.

Psichologė: labiausiai meilės reikia tiems vaikams, kuriuos mylėti sunkiausia

Alytuje įvykęs  kvalifikacinis  seminaras „Specialiųjų poreikių mokinių elgesio ir emocijų valdymas ugdymo procese” nepaliko abejingų. Ne vien dėl to, kad jis naudingas ugdymo, specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojams, bet ir dėl to, kad šia tema vis dar per mažai kalbama. Kalbiname vieną pranešėjų, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) mobiliosios komandos psichologę ROMALDĄ STASIONIENĘ.

Apie bendratį

 

Štai pasaulį išvydo trečioji Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga – bendratis. Laikydamas ją rankose pirmą kartą nekantrauju ir jaučiu smalsumą. Ką reiškia toks neeilinis knygos dizainas? Kodėl sukeisti viršeliai? Kodėl tušti puslapiai? Ar tik taip nenorėta pastorinti gležnutės knygelės? Ar visas konceptualus knygos apipavidalinimas turi reikšmę ir yra pagrįstas? Ką reiškia eilėraštis ant viršelio ir ar eilutės „[...] ir tada supratau, kad laikas / šitam atminties kambary išgriauti nešančią sieną“ sufleruoja naujos eros pradžią Nastaravičiaus poetikai? Visa tai ir yra, ką norėčiau apsvarstyti.

Septynių vaikų mama J. Salinienė: su kiekvieno atkeliavimu į mūsų šeimą išgyvenu daugiau pilnatvės

 

„KitoLink.lt“ įkūrėjai Jurgita ir Vytautas Saliniai jau penkiolika metų gyvena santuokoje. Per šį laiką į jų šeimą atkeliavo septyni vaikai (trys mergaitės ir keturi berniukai), iš kurių vyriausiajai Saulei jau 13 m., o mažajai Marijai – vos 3 mėn.

JURGITA savo gyvenimą apibūdina kaip nuolatinį mokymąsi ir kelionę, kurioje kartu su sutuoktiniu stengiasi atrasti būdą stipriau mylėti vienas kitą, mylėti vaikus ir lydėti juos tame gyvenime, į kurį pašaukė Viešpats.

Ne vartoti miestą, o pažinti

Profesionalus gidas ir projekto „Gatvės gyvos“ įkūrėjas ALBERTAS KAZLAUSKAS neseniai išleido savo antrąją knygą. Autorius kviečia geriau pažinti Vilniaus periferiją, tad simboliškai susitikę miegamųjų rajonų apsuptyje kalbamės apie naujausią jo gyvenimo etapą.

Albertai, tavo pageidavimu esame ne šiltoje kavinėje, bet gamtos paunksnėje, pučiant žvarbiam ankstyvo pavasario vėjui. Nedažnai duodamas interviu miške. Gal galėtum trumpai papasakoti, kur esame ir kodėl būtent čia?

Esame Šeškinėje, prie Ozo, ne prekybos centro, bet tikrojo – gamtinio. Ši vieta man primena vaikystę ir paauglystę dėl šalia esančios S. Stanevičiaus vidurinės, kurią lankiau. Mokyklos laikais užsukdavome čia pažaisti, bet pradėjus dirbti gidu man ji atsivėrė kitomis spalvomis. Žemėlapyje ji atrodo labai intriguojamai – didelis žalias žemės gabalas su keliais vandens telkiniais, apsuptas miegamųjų rajonų ir prekybos centrų. Kita priežastis, kodėl norėjau susitikti čia – ji greitai pakeis savo vaizdą dėl planuojamos judrios Šiaurinės gatvės. Turiu pomėgį fiksuoti vietas, kol jos dar neprarado savo pirminės išvaizdos, tad lankau jas, fotografuoju, o šiuo atveju – kalbu apie ją.

Sunku suprasti, kodėl genocido ieškoma ten, kur jo nebuvo

 

Neseniai, 2019 m. vasario 25 d., pasirodė Irmos Ąžuolės (gal tai slapyvardis?) straipsnis, kurio pavadinimas „Sunku patikėti: genocidas moderniame pasaulyje“atspindi realybę. Genocidas tikrai vykdomas Afrikoje – Ruandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (toks valstybės oficialus pavadinimas), Sudane ir Artimuosiuose Rytuose – Irake ir Sirijoje, kur vadinamoji „Islamo valstybė“ ir kitos kraštutinių islamistų grupuotės masiškai žudė dar išlikusius vietinius krikščionis, taip pat jezidų religijos išpažinėjus bei musulmonus šiitus. Vėl tapo kankiniais Artimųjų Rytų krikščionys, kurių protėviai pirmieji priėmė dar apaštalų platinamą Kristaus mokymą.

Agresija ir smurtas (I)

Jau kuris laikas Lietuvoje verda aistros dėl smurto prieš vaikus. Naudinga visuomenei diskutuoti apie agresiją ir smurtą, nustatyti visiems privalomą taisyklę – negalima agresyviai elgtis ir smurtauti prieš bet kokio amžiaus, lyties, socialinės padėties, sveikatos būklės žmogų. Tačiau keista, kad šis sudėtingas klausimas ir jo sprendimo būdai tampa priemone kovoti su labai svarbia, bet tik viena smurto rūšimi – mušimu, t. y. fiziniu veiksmu prieš vaiką. Taip šis klausimas supaprastinamas tik į „galima ir negalima“. Beje, kovotojai prieš smurtą, dažnai net nesuvokdami, griebiasi smurtinio pobūdžio veiksmų – kitaip manančiųjų įžeidinėjimo, patyčių, žeminimo, niekinimo.

Mokytoja E. Banytė: „Mokykla verčia vaikus ir mokytojus būti vykdytojais, o ne kūrėjais“

 

Garsus edukacijos specialistas seras Kenas Robinsonas jau daugybę metų kalba apie tai, kad mūsų mokymosi sistema nėra pritaikyta šiuolaikiniams vaikams ir šiuolaikiniam pasauliui. Ji nebeatitinka ir mūsų tikslų – auklėti kūrybišką ir laisvą žmogų sunkiai prognozuojamai ateičiai. Mokyklos, kokios jos yra dabar, skatina prisitaikėliškumą, paklusnumą, siaurą mąstymą siūlydamos tik vieną iš galimų pažinimo būdų – tik vieną galimą teisingą atsakymą. Gyvename demokratinėje visuomenėje, bet nesiūlome savo vaikams demokratinių pažinimo būdų, diskusijų, laisvo pažinimo.

Nelaimingumo algoritmas

 

Dalis žmonijos negali džiaugtis gyvenimu, nes jų gyvenimas suknistas, jie nuo visko pavargę, kenčia, išgyvena, nervinasi, verkšlena dėl neįgyvendintų siekių, lūkesčių bei svajonių. Kodėl taip yra?

E. Regelskis: „Net nepagalvodavau, kad savanorystė teikia tiek keičiančių patirčių“

„Savanoriauti žmonės dažniausiai pradeda norėdami atrasti ir pažinti save, įveikti savo tam tikrus vidinius iššūkius, – kalba Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros direktorius Edvinas Regelskis. – Tačiau tik žymiai vėliau jie supranta, kiek daug jie gavo savanoriaudami ir kaip stipriai savanorystė pakeitė juos pačius ir jų gyvenimą. Pats tai pajutau, kartu su neįgaliais ir sunkiai sergančiais žmonėmis keliaudamas į maltiečių kasmetinę piligriminę kelionę į Lurdą.“

Skaitymas vaikams garsiai – tiesiausias kelias į gerą išsilavinimą

 

Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.

Vaiko netektis – aš galiu tai išgyventi

 

Vaiko netektis yra vienas iš skaudžiausių įvykių, kuriuos gali patirti šeima. Dažnai tokias netektis lydi ypač stiprus neteisybės jausmas, iš pagrindų supurtantis pasaulėvoką. Pagal Lietuvos higienos instituto pateiktus naujausius duomenis, 2017 m. Lietuvoje mirė 176 vaikai – iš jų 110 berniukų ir 66 mergaitės. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išoriniai veiksniai, piktybiniai navikai, nervų sistemos ligos ir įgimtos formavimosi ydos. Tuo tarpu pagrindinės kūdikių iki 1 metų mirties priežastys buvo prenatalinio laikotarpio ligos ir įgimtos formavimosi ydos.

Sielas pagaunantis džiaugsmo tinklas

Šią savaitę Vilniuje lankosi universitetuose veikianti katalikų studentų draugija iš JAV FOCUS MISSIONARIES. Su Vienoje misionieriaujančiu DAVIDU HICKSONU kalbamės apie Focus misiją ir jaunimo evangelizaciją. „Šiuolaikinių evangelizacijos programų jaunimui problema ta, kad jose nėra tylos, – teigia Davidas. –Focus susitikimuose mums patinka nejauki tyla“. Ši misija veikia 160 universitetų, 5 iš jų yra Europoje, tad klausiame, kokia yra Focus sėkmės paslaptis, kaip jie randa kelią jaunimo link.

Juano Donoso Cortéso „šoko terapija“ šiuolaikiniam mąstymui

„Cortésas yra labai aktualus, kita vertus, ir pavojingas autorius“, – tokiais žodžiais filosofas Naglis Kardelis apibūdino neseniai lietuvių kalba pasirodžiusią XIX amžiaus ispanų mąstytojo ir politinio veikėjo Juano Donoso Cortéso knygą „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ Vilniaus knygų mugėje vykusiame pristatyme.

Iš tikrųjų intriguojantys apibūdinimai, juolab tuo, kad skiriami autoriui, kurio vardas kažkada buvo žinomas visoje Europoje, o dabar žinomas tik saujelei politinės teorijos istorija besidominčiųjų. J. D. Cortésas dvidešimties pradėjo dėstyti universitete, paskutiniais gyvenimo metais po drabužiais dėvėjo ašutinę, iš susitikimų su Prancūzijos imperatoriumi Liudviku Napoleonu keliaudavo padėti į vargšų prieglaudas, susirašinėjo su karaliais ir dalijo patarimus popiežiui Pijui IX.

Nuo vaikų saugumo iki sistemos patogumo

 

Didžiausias blogis pasaulyje daromas beatodairiškai siekiant gėrio. G. K. Chestertonas šį reiškinį taikliai pavadino „išprotėjusių dorybių siautėjimu“. Dorybės išprotėja tada, kai jos atsiskiria viena nuo kitos ir klaidžioja vienatvėje. Anot rašytojo, išprotėjusios dorybės siautėja aršiau ir daro baisesnę žalą nei laisvėn ištrūkusios ydos.

Tylos paieška triukšmo pasaulyje

Nežinau, kada tai prasidėjo. Bet nuo tam tikro amžiaus paklaustas, ko labiausiai norėčiau, pradėjau atsakyti – tylos. Tylos paieška persmelkė visus kasdienius darbus ir tapo tikruoju siekiniu.

Rašydamas aš mėgstu tylą. Tylą, kurioje už lango dūzgia automobiliai, skriejantys Žirmūnų gatve. Tylą, kurioje retkarčiais suloja kažkurių kaimynų šuo. Tylą, kurioje burzgia šaldytuvas ar mano pilvas, kuriam ir vėl užmiršta duoti kažko daugiau nei rytinės kavos. Tylos paradoksas. Jos iliuzija ir troškimas, atsiveriantis net ir pašalinių garsų fone.

Leiskite mažutėliams

Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia (Patarlių knyga 13 skyrius 24 eilutė)... Pala, pala, kaipgi čia dabar?.. Suabejojote, ar teisingai perskaitėte?.. Įkvėpkite, iškvėpkite ir neskubėkite piktintis – nesiūlysiu laužyti Lietuvos įstatymų ar imtis smurto. Tiesiog kviečiu dar kartą pamąstyti „karšta“ šių dienų tema, tik gal kiek siauresniu jos aspektu – apie krikščionišką vaikų ugdymą.

7 dalykai, kurių reikia harmoningiems santykiams

 

Harmoningi santykiai – idilė, kurios savo gyvenime siekia visi. Tačiau ta idilė ne kiekvienos poros gyvenime ateina lengvai. Gali tekti vargti, aukoti laiką, patirti stresą, kartais net valdytis nuo lėkščių svaidymo, bet galų gale laimingų santykių apsuptyje – visa tai atsiperka su kaupu. Nėra vieno dalyko ar vieno veiksmo, kuris užtikrintų totalią harmoniją jūsų gyvenime. Yra ne vienas akcentas ir niuansas į kurį reikėtų investuoti laiko bei pastangų. Kaip ten bebūtų, atkreipę dėmesį į šiuos dalykus, ne tik gerokai padidinsite, bet ir galbūt net pasieksite visišką santykių harmoningumą.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

 

Vienkiemių draskymas – skaudus Lietuvos kaimo žmonėms procesas. Vieni paliko savo sodybas ir kėlėsi į gyvenvietes susitaikę su tokia likimo dalia, kiti – varu išvaryti, tretieji parodė tvirtą žemaitišką charakterį ir nė iš vietos. Atkaklumu, vos ne su dalgiais ir šakėmis jie išsaugojo savo sodybas, kuriose ir dabar tebegyvena. Kalbinami Skaudvilės krašto žmonės, paprašyti pasidalinti mintimis apie tą laiką, pasakė daug karčių žodžių.

Niekas tėvų nepaklausė, ar lengva senatvėje palikti savo žemę, kruopščiai kurtą namų jaukumą. Mačiau, kaip buldozeriai vertė žydinčias obelis ir traiškė trobesius. Kokie beširdžiai turėjo būti tie vadovai, kurie įsakė taip daryti.“ 

Pas psichologą. Vyrai apie problemas kalba nedrąsiai, bet kreipiasi drąsiai

 

Kovo 8-oji – gera proga padiskutuoti ne tik apie moterų, bet ir apie vyrų padėtį. O jie kartais patiria ne ką menkesnį visuomenės spaudimą, nei moterys. „Žmonės lūkesčius prisiima kaip reikalavimus – jis yra nenormalus, jei homoseksualus arba jei gyvena vienas ir turi tik lytinius santykius, bet nekuria šeimos“, – portalui LRT.lt sako psichologas dr. Viktoras Keturakis.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode