Kalinamas buvęs prorusiškų separatistų vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį pareiškė norįs kandidatuoti į Rusijos prezidento postą ateinančiais metais vyksiančiuose rinkimuose ir pažėrė naujos kritikos lyderiui Vladimirui Putinui.
52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepą buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, nes kritikavo Rusijos vadovybę.
I. Girkinas buvo suimtas po kelių V. Putiną kritikuojančių tinklaraščio įrašų ir, jei bus nuteistas, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Prezidento rinkimai Rusijoje turėtų įvykti 2024 metų kovą.
Artėjant jiems, Rusijos valdžia tęsia susidorojimą ne tik su liberalių pažiūrų kritikais, bet ir su Maskvos puolimą Ukrainoje remiančiais, tačiau prieš Kremlių nusiteikusiais veikėjais.
„Manau, kad esu kompetentingesnis kariniuose reikaluose nei dabartinis prezidentas ir tikrai kompetentingesnis nei gynybos ministras“, – pareiškime apie savo kandidatūrą teigė I. Girkinas.
I. Girkinas yra uolus Rusijos karo Ukrainoje rėmėjas, tačiau yra kritikavęs Rusijos karinę vadovybę.
Pranešimas buvo paskelbtas jo platformos „Telegram“ kanale, kurį seka daugiau nei 700 tūkst. žmonių, ir sulaukė daugiau nei 13 tūkst. „patinka“ paspaudimų.
I. Girkinas sakė, kad V. Putinas esąs pernelyg maloningas.
Jis teigė, kad Rusijos lyderį „už nosies vedžiojo ne tik gerbiami Vakarų ir Kyjivo partneriai, bet ir mūsų saugumo tarnybų, žvalgybos ir karinio-pramoninio komplekso vadovai“.
I. Girkinas sakė, kad jam, priešingai nei V. Putinui, nereikės nusileisti savo draugų norams ir pakenkti Rusijos ekonomikai, turėdamas omenyje daugybę kaltinimų korupcija Kremliaus adresu.
2014 metais I. Girkinas vadovavo Kremliaus remiamiems separatistams, kovojusiems su ukrainiečių kariuomene už Donecko „liaudies respubliką“ – nepripažintą separatistinį regioną Rytų Ukrainoje.
2022 metais Nyderlandų teismas už akių nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos numušė oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės.
Jis taip pat kovojo Bosnijoje ir Hercegovinoje kartu su serbais, Dagestane ir Čečėnijoje.
Apie kandidatavimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai Rusijos teismas patvirtino jo kardomąjį kalinimą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
