Kinija antradienį pranešė, kad susitarė su Pietų Korėja ir Japonija kuo greičiau surengti šių trijų šalių vadovų susitikimą.
Rytų Azijos ekonominių galybių ministrų pavaduotojai ir padėjėjai dalyvavo trišalėse derybose, kurios buvo laikomos bandymu sumažinti Pekino susirūpinimą dėl stiprėjančių Vašingtono saugumo ryšių su Tokijumi ir Seulu.
Pekinas jas apibūdino kaip išsamias diskusijas dėl stabilaus bendradarbiavimo atnaujinimo skatinimo.
„Buvo sutarta, kad Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas atitinka bendrus trijų šalių interesus“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) po to, kai Seule įvyko retas šių valstybių diplomatų susitikimas.
„Visos trys šalys susitarė per ateinančius kelis mėnesius surengti užsienio reikalų ministrų susitikimą ir palaikyti ryšius, kad būtų skatinama kuo greičiau surengti vadovų susitikimą“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė apie ketinimus kuo greičiau surengti šiuos susitikimus.
Vėliausias Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos vadovų susitikimas įvyko 2019 metais.
Tai nepasikartojo dėl Seulo ir Tokijo diplomatinių ir istorinių ginčų, iš dalies susijusių su Japonijos kolonijiniu valdymu Korėjos pusiasalyje 1910–1945 metais.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Park Jinas (Pak Činas) pabrėžė, kad trijų šalių bendradarbiavimas atlieka svarbų vaidmenį ne tik Azijos šiaurės rytuose, bet ir užtikrinant taiką, stabilumą ir klestėjimą pasaulyje, sakoma jo ministerijos pareiškime.
Jame taip pat nurodoma, kad ministras pabrėžė, jog šioms trims valstybėms kartu tenka 20 proc. pasaulio gyventojų ir 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didėjant branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) užmezgė dar glaudesnius Seulo santykius su ilgamečiu sąjungininku Vašingtonu. Jis taip pat stengiasi užkasti karo kirvį su Japonija, kuri irgi yra artima JAV sąjungininkė.
Rugpjūtį, po istorinio susitikimo Kemp Deivide Jungtinėse Valstijose, partnerės sakė pradedančios naują trišalio bendradarbiavimo saugumo srityje etapą.
Pekinas pateikė skundų dėl šiame susitikime paskelbto pareiškimo, kuriame trys sąjungininkės kritikavo agresyvų Kinijos elgesį Pietų Kinijos jūroje.
Kinija, didžiausia Pietų Korėjos prekybos partnerė, taip pat yra svarbiausia Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir ekonominės paramos teikėja. Kol Tokijas, Seulas ir Vašingtonas rengia bendras karines pratybas prieš didėjančią Šiaurės Korėjos grėsmę, Pekinas neseniai pasiuntė aukšto rango pareigūnus dalyvauti Pchenjano kariniuose paraduose.
Kinija taip pat laiko savarankiškai valdomą Taivaną savo teritorija, ir žada vieną dieną sąlą užimti. Vašingtono – svarbaus Taibėjaus sąjungininko – pareigūnai nurodė 2027-uosius kaip galimą invazijos datą.
Balandį Yoon Suk-yeolas teigė, kad įtampa dėl Taivano kilo dėl bandymų jėga pakeisti status quo. Dėl šios pastabos Pekinas pareiškė protestą, kurį Seulas pasmerkė kaip rimtą diplomatinę nepagarbą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
