„Baigiasi 2020-ieji metai – pilni netikėtumų, skubėjimo ir atradimų džiaugsmo. Rodos, dienos lėkė tokiu kosminiu greičiu ir nuolat aplankydavo jausmas, kad kažko nespėji, kažkur vėluoji... bet metų gale ramiai peržiūrėjus darbo knygą, per metus sukauptą nuotraukų albumą, pasirodo, kad Mažeikių krašto paveldo apsaugos srityje metai buvo darbingi“, – apžvelgdama įgyvendintus švietėjiškus, leidybinius projektus bei kitas veiklos sritis sako Savivaldybės paveldosaugos specialiste Rūta Končiute-Mačiuliene.
Atgimsta Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia
Pikelių miestelio pasididžiavimas – unikali bažnyčia – valstybinės reikšmės architektūros paminklas, kurio renesansinio ir barokinio stiliaus septyni altoriai pripažinti valstybinės reikšmės dailės paminklais. Tai seniausia, o tuo pačiu ir viena iš gražiausių medinių bažnyčių Mažeikių rajone ir ne tik. XVIII a. pastatyta ir iš išorės dabartiniam Pikelių miesteliui atrodanti per didelė, santūri, tačiau savitų formų, atsiradusių dėl daugkartinių jos platinimų, viduje tiesiog pribloškia katalikišku jausmingumu ir nevaržomu barokišku puošnumu.
„Po daugelio susitikimų, pristatymų, įrodinėjimų, drauge su rajono vadovais, Pikelių bendruomene, parapija, pasiekėme kad Pikelių Švč. Trejybės bažnyčiai, ypač vertingam kultūros paveldo objektui su septyniais didingais altoriais ir kitais meno kūriniais, būtų skirtas finansavimas stogo keitimui ir kitiems būtiniems tvarkybos darbams. Pirmajam šiemet prasidėjusiam darbų etapui finansavimą skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto programos lėšų, Mažeikių rajono savivaldybė iš savo biudžeto, AB ,,ORLEN Lietuva“ ir pati Pikelių parapija. Beje, AB ,,ORLEN Lietuva“ pernai prisidėjo ir rengiant Pikelių bažnyčios tvarkybos darbų projekto korekcijas. Džiugu, kad ši bendrovė skiria didelį dėmesį ir finansinę paramą ne tik kultūros paveldo tvarkybai, bet ir švietėjiškai veiklai. Įmonė taip pat buvo rugpjūtį Žemalėje vykusio sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ generaliniu rėmėju“, – pasiektu darbo laimėjimu džiaugiasi paveldosaugininkė.
Simpoziumo „Versmės“ išliekamoji vertė
Rugpjūčio 10–16 dienomis Žemalės miestelyje ir aplink jį esančiose vietovėse: Geidžiuose, Lėlaičiuose ir Tirkšliuose vykęs simpoziumas „Versmės“ subūrė draugėn profesionalius menininkus, restauratorius, paveldo apsaugos specialistus, gausų ratą lankytojų, tarp jų ir vaikų bei jaunimo. R. Končiutė-Mačiulienė prisiminė, kad kai kurie menininkai, restauratoriai turėjo konkrečias užduotis: dailininkė Rasa Tamošiūnienė tapė Šv. Onos paveikslą Geidžių Šv. Onos koplyčiai; dailininkas Virginijus Tamošiūnas Žemalės bažnyčios šventoriuje vedė kūrybines dailės dirbtuves vietos vaikams ir jaunimui; skulptorius Mykolas Pačkauskas sukūrė Tirkšlių kapinių koplyčiai Kryžiaus kelio stotis, kalvis Virgilijus Mikuckis ir akmens meistras Paulius Daujotas užsiėmė Lėlaičių koplyčios atnaujinimo projektu. Užsiėmimuose taipogi dalyvavo dailininkė Rūta Kučinskaitė, tapybos darbuose įamžinusi įvairias Žemalės bažnyčios vidaus ir išorės detales. „Sukurti darbai turi išliekamąją vertę, yra naudingi vietos bendruomenėms bei svečiams. Neveikianti Lėlaičių koplyčia tampa jaukia, skoningai sutvarkyta Krikšto ir Santuokos sakramentų teikimo vieta, Geidžių koplyčia pasipuošė masyviu, skoningai tai erdvei pritaikytu Šv. Onos paveikslu. Į medžio dirbinių restauravimo dirbtuves pakvietė atestuotas restauratorius Dovydas Ušinskas, kartu atnaujinęs Žemalės bažnyčios sieninę koplytėlę bei šiuo metu tvarkantis vietos gyventojų „baltuoju“ vadinamą pakelės kryžių. Labai svarbu, kad į veiklas aktyviai įsitraukė vietos bendruomenė, pradinė mokykla, kultūros darbuotojai“, – išliekamaisiais darbais dalijasi paveldosaugos specialistė Rūta.
Paskaitų įvairovė ir pirmasis restauruotų vargonų koncertas
R. Končiutė-Mačiulienė pasidžiaugė gausa paskaitų; „Simpoziumo metu taip pat vyko paskaitos Žemalės ir apylinkių istorijos, sakralinio meno, vargonų ir kitų bažnytinių instrumentų, architektūros, paveldo išsaugojimo temomis, daug vietos buvo skiriama fotografijai. Pakviesti lektoriai: istorikas Povilas Šverebas (ekskursija ir Žemalės, Geidžių ir Lėlaičių maldos namų ir vietovių istorija), menotyrininkė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė pasakojo apie bažnytinį meną, demonstravo tapybą kiaušinine tempera, medžio meistras Kęstutis Cikanas ir architektė Rasa Bertašiūtė kalbėjo apie medinio paveldo išsaugojimo svarbą. Vaikštant miestelio gatvėmis, specialistai parodė langų suskirstymo teikiamą estetinę ir praktinę vertę, menotyrininkas dr. Juozapas Blažiūnas kvietė diskutuoti apie istorinę atmintį ir jos saugojimo svarbą, kun. Petras Smilgys supažindino su krikščioniškąja simbolika, fotografas Arūnas Baltėnas dalinosi patirtimi apie kultūros vertybių fotografavimo subtilybes, vargonų restauratorius dr. Girėnas Povilionis pristatė unikaliuosius Žemalės bažnyčios vargonus, kurių registrų pagalba išgaunamas net žmogaus balsas. Simpoziumo uždarymo proga surengtas pirmasis šiemet baigtų restauruoti vargonų koncertas.“
Svarbu suprasti paveldo vertę
Pašnekovė džiaugiasi, kad „Versmėse“ dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus specialistų komanda su vadove Aurelija Ričkuviene. Specialistai kalbėjo apie vietos kultūros vertybes, konsultavo Žemalės miestelio, patenkančio į šalies Kultūros vertybių registrą, gyventojus ir svečius paveldo apsaugos, tvarkybos klausimais.
Pasak paveldosaugininkės, kadangi kai kurių menininkų ir restauratorių darbai simpoziumo metu buvo tik pradėti arba įpusėti, galutinis darbų kūrybos procesas ir parodos surengtos Europos paveldo dienų renginių metu, rugsėjo 12 d. Tą pačią dieną Žemalėje vyko ir drauge su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus specialistais surengtos jaunųjų restauratorių dirbtuvės, kur restauratorius D. Ušinskas su keletu jaunuolių pradėjo pakelės kryžiaus restauravimo darbus.
Panašaus pobūdžio renginiai Mažeikių rajono savivaldybėje vyksta kasmet. Jais siekiama populiarinti krašto kultūros vertybes, skatinti gyventojus pažinti savo rajono paveldą, suprasti jo vertę ir drauge dirbti jį saugant ateities kartoms. „Taip pat stengiamasi paneigti visuomenėje gajų mitą, jog paveldo apsaugos specialistai tik draudžia, baudžia ir nieko neleidžia. Šiuose renginiuose paveldosaugininkai bendrauja su gyventojais, atsako į jiems kylančius klausimus, konsultuoja, pataria bei pamoko. Tokie švietėjiški projektai (simpoziumai, konferencijos, kūrybinės dirbtuvės, mokymai bei kalendorių, knygų, lankstinukų leidyba, suvenyrai, susiję su kultūros paveldu) ne tik populiarina kultūros paveldą, bet ir ženkliai prisideda prie jo išsaugojimo“, – apie savo darbą sako paveldosaugos specialistė Rūta.
Nuo sienų ir langų tvarkybos iki... kalendoriaus leidybos
R. Končiutė-Mačiulienė džiaugiasi, kad šiemet padaryta ir daugiau „apčiuopiamų“ darbų – pabaigti Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios išorės sienų tvarkybos darbai – niūrios sienos, su didžiuliais plėmais nukritusio tinko ir dažų, dabar tapo šviesiomis, jaukiomis, traukiančiomis ir vietos gyventojų, ir praeivių akis. Pradėtas Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios langų keitimo pirmasis etapas, baigiamas rengti Laižuvos bažnyčios šventoriaus su Kryžiaus kelio stotimis tvarkybos darbų projektas. Metų pabaigoje išleistas jau tradicija tampantis Mažeikių krašto kalendorius. Šiemet jis pavadintas „Iš tradicijos atėję...“, skirtas UNESCO pasaulio paveldo ir Tautodailės metams paminėti. „Kalendoriuje tarp savo darbų šypsosi ne tik aukščiausius apdovanojimus pelnę tautodailininkai, bet ir įvairius kitus tradicinius amatus puoselėjantys mūsų krašto šviesuoliai, savo talentu garsinantys ne tik savo rajoną, bet ir visą Lietuvą. Kalendorius turi vieną minusą – jame tik 12 mėnesių, o kūrybingų ir darbščių kraštiečių turime daug daugiau. Todėl leidžiant kalendorių natūraliai išsigvildeno idėja dar kartą grįžti prie Tautodailės metų įprasminimo – ateinančiais metais išleidžiant Mažeikių rajono tautodailininkų ir jų darbų katalogą. Dar ir dar kartą pasikartosiu, Mažeikių kraštas yra labai turtingas, ypač talentingais, kūrybingais, darbščiais žmonėmis. Vertinkime juos, džiaukimės ir didžiuokimės jų darbais“, – savo krašto šviesuoliais didžiuojasi paveldosaugos specialistė R. Končiutė-Mačiulienė.
Nuotraukos iš paveldosaugos archyvo
MS-34
